О рождении стихов

Лайма Дебесюнене
Никогда заранее не знаю,
Когда Муза прилетит ко мне,
Когда мудрые слова подскажет,
Когда, просто посмеявшись, улетит...

Мне остановить хотелось бы мгновенье,
Когда Муза говорит со мной,
Чтоб слова, порой до слёз горбатые,
Превратились в гладкий стих...

* * *
Apie eiliu gimima

Niekada is anksto negaliu zinoti,
Ar atskris dar Muza pas mane,
Ir zodzius protingus pakuzdejus
Garsiai besijuokdama tolyn nuskris...

Ta akimirka noreciau sustabdyti,
Kai protingai Muza su manim kalbes,
Kad lig asaru kuprotos mano mintys
Nuostabiom pavirstu eilemis...

(2010 12 12)