Витаутас Мачернис. Songs of myself. XII песнь

Лайма Дебесюнене
На меня обрушивается тоска
Будто водопад с каскад высоких.
Умывает мощною струёй меня.
Кажется, не удержусь уже
И, волною приходящею подмытый,
Упаду в большую глубину.
Но на много раньше истощаются тоска
    и боль чем мои силы.
Постепенно умолкает беспрерывный шум,
Глубина светлеет, и вода доходит до колен...
Вижу, как зеркальная, спокойная воды
    поверхность отражает моё спокойное лицо.

Vytautas Macernis. Songs of myself. XII giesme

Kartais ant manes uztyska liudesys
Lyg vanduo, kurs soka nuo aukstu kaskadu.
Kaip galingos sroves plauna jis mane.
Rodos, jau neislaikysiu
Ir, ateinancios bangos paplautas,
Pulsiu i putojancias gelmes.
Bet pirmiau pavargsta skausmas ir issenka
    liudesys nei mano jegos.
Pamazu nurimsta kurtinantis uzesys,
Gelmes svieciasi, vanduo nusenka iki keliu...
As matau, kaip veidrodinis, kaip ramus vandens
    pavirsius atmusa ryztinga mano veida.