Витаутас Мачернис. Canto. V

Лайма Дебесюнене
Но всё же неспокойно мне... Как ты теперь настроен?
Сидишь, быть может, хмурый и грустишь, как ночь?
А я же сразу полюбил тебя и хочется теперь всегда с тобой быть вместе,
Теперь ты нужен для меня, как для еврея конь
По деревне ездить; хотя телегу буду я тащить, а ты на ней поедешь,
Ведь важно мне, тебе чтоб было хорошо.
Но не до шуток мне с тобой, рассердишься, оставишь,
И буду я тогда один, печали не отнимишь.

Vytautas Macernis. Canto. V

Bet man vis neramu... Ar tu patenkintas jautiesi?
Gal sedi ir debsai, paniures kaip naktis?
O as is karto pamilau tave ir noriu su tavim ilgiau pabuti dviese,
Tu reikalingas man, kaip zydui nekrikstui arklys
Po kaima vazinet; nors as vezima tempsiu, tu tik vazinesi,
Bet man svarbu, kad jaustumeis smagiai sedis.
Kitaip ne juokas su tavim, islipsi ir nueisi,
Ir as paliksiu vienas, nusimines baisiai.