Вячеслав Пасенюк. На два голоса-20

Лайма Дебесюнене
Visceslavas Paseniukas. Dviem balsams
20
As Ukrainoj apie Lietuva mastau,
Atgal irgi minciu nutista kelias:
Galbut tikrai aa daug ka praradau,
Beliko dvi nutrukusios virksteles.

Dviem saknimis as greitai prigijau,
Emiau graziai aakotis kuo placiau.
Yra dvi brangios salys man, taciau
Jau asaru karciu nesulaikau.

Mane apninka niurios mintys vis,
Sunku jas issakyti zodziais...
Kadais zaliavo sodas nuostabiai,
Dabar – salikeles nuobodzios.

Tu kliedesi nostalgijos uzgniauzk,
Naujoviu stenkis niekad neieskoti –
Tik vienai motinai visad tarnauk
Ir jos myleti niekad nenustoki.

Вячеслав Пасенюк. На два голоса
20
На Украине думать о Литве,
в Литве – мечтать об Украине:
даны два корня или две
разорванные пуповины.

Два корня живо принялись,
а я расту и вкривь, и вкось.
Две добрых матери-земли,
а не удерживаю слёз.

Такая в мыслях чернота,
такая червоточина…
Был сад-сосед у черенка,
теперь вокруг – одна обочина.

Бред ностальгии заглуши,
а слиться с новым не старайся –
одной обочине служи,
будь верен и не расставайся.

http://www.stihi.ru/avtor/kiunesap