Сергей Лавров. Строгий взгляд

Лайма Дебесюнене
Sergejus Lavrovas. Grieztas zvilgsnis

Vis atidziau isiziuriu i veidus…
Vieni – tik smesteleje, pamirsti,
Kiti – lyg praeities atklydes aidas,
Bejegiai uzmarsties rukai tirsti.

Uzakusi aplenkes ezeriuka,
Apleistu kaimo vieskeliu einu.
Ir susijaudines bent trupuciuka
I melynaki miska vis zvelgiu.

Artejant vakarui vartus uzdaro
Gilioji sutemu niuri tamsa,
Uzsnusta miesto aikstes ir bulvarai,
Uzplusta nejucia sapnu gausa.

Kvepavima sulaikes ankstu ryta
Kaip meistras, sena laikrodi taisas,
Epochos bruoza, dar nepamatyta,
As busiu tavo portrete randas.

Сергей Лавров. Строгий взгляд

Всё пристальнее вглядываюсь в лица…
Успевшие мелькнуть и позабыться,
Чужие и знакомые, они
Мне кажутся родными искони.

Заброшенной просёлочной дорогой,
Заросшее минуя озерцо,
Заглядываю с кровною тревогой
В лесное синеглазое лицо.

А вечером, запахивая ворот
Сгущающейся тьмы и тишины,
Проспекты запрокидывает город
В ночные настороженные сны.

И, затаив дыхание на всходе,
Как часовщик, застывший над столом,
Я различаю чёрточки эпохи
В незавершённом облике твоём.