Витаутас Мачернис. Весенние сонеты. 3

Лайма Дебесюнене
Полудень жарким был

Полудень жарким был: светловолосая девчонка,
Как бабочка в одежде пёстрой, маленькой рукой,
Букет огромный синих васильков собрала
И по лугам цветущим шла не спеша домой.

Она устала очень в васильковом поле,
Ей захотелось присесть немножко на траве:
Тут странная её постигла доля –
Заснуть, увидеть васильки во сне...

Она часочек отдохнёт, потом домой вернётся:
Протягивает руку с васильками и сама ложится,
И в сладком сне, чтоб отдохнуть, глаза закрылись.

Приходит мать. Она красивейший цветочек
От счастья много раз дрожащими губами поцелует
И понесёт домой. Пускай он там цветёт и не увянет.

V. Macernis. Silta pavakare

Silta pavakare: zavi sviesiais plaukais mergyte,
Lyg peteliske margu rubeliu, ranka maza,
Ibridus i rugius, priskyne glebi melynu akyciu
Ir grizta i namus lauku zaliuojancia ezia.

Jinai yra pavargusi, perdien labai nusikamavus,
Ji sedas truputi pasiilseti ant vejos:
Namuose ant kiekvieno stalo – padekleliai zavus,
Bet kas tenai pamerktu vakarais geles be jos…

Ji valandele atsikveps ir tuoj namo skubes:
Ji pratiesia rankute su gelem, jon padeda galvyte;
Saldusis miegas uzpilia zieduos paskendusias akis.

Mama ateina. Ji graziausia gele paruges
Is laimes daugel kartu lupom virpanciom palyti
Ir nesasi namo. Ji ten graziai zydes ir nepavys.