Витаутас Мачернис. Весенние сонеты. 2

Лайма Дебесюнене
Вечером однажды беззаботно

Вечером однажды беззаботно,
Когда ты в окружении парней
Будешь говорить: „Всё ненапрасно,
Вы все мне дороги, нет никого важней“, –

Заметишь одного, посмотришь –
Он же не скажет нужные слова,
Его ты хорошо запомнишь
И не найдёшь покоя никогда;

Тот вечер удивительный ты не забудешь,
Наступят ночи одиночества полны...
Молиться будешь долго и грустить;

И даже горькими слезами ты заплачешь,
После бессонной ночи поутру заснёшь,
От грусти станет безразлично всё..

Vytautas Macernis. Viena vakara nerupestinga

Viena vakara nerupestinga,
Kai, berniuku apsupta, juokausi
Ir kalbesi: “Man visi patinkat,
Ir kiekvienas jusu man brangiausias”, –

Pamatysi viena ir sustosi –
Gal jisai ne zodzio tau nepasakys,
O paeisi ir pacius rinktuosius
Zodelius kalbesi apie jo akis;

Ta nerupestinga vakara pakeis
Naktys ilgos, vienisos… Parpuolus
Melsies, ir zingsniuosi, ir liudesi;

Ir pajuodusiais nuo verksmo paakiais
Ryta, pries nusvirdama i guoli,
Abejingai saulen paziuresi.