Витаутас Мачернис. Зимние сонеты. 5

Лайма Дебесюнене
Вижу твоё тело я у моря

Вижу твоё тело я у моря
В тихий летнего полудня час:
Грацией движений восхищая
И походки красотой в шагах,

Схожестью с античною Венерой,
Вылитой из солнца и воды,
В памяти моей неугасимой
Вечно твоё тело будет жить

И напомнит ласковую душу,
Непознавшую штормов страстей, –
Ту гармонию я не нарушу.

Ведь однажды летом ты у моря
Явилась светлой визией моей,
Бурей удалила моё горе.

V. Macernis. Tavo kuna as regiu prie juros

Tavo kuna as regiu prie juros
Vasaros vidurdienio metu:
Gracija ir lieknumu uzburus,
Judesiu ir eismo lengvumu

Primenas antikine Venera,
Gimusia is saules ir vandens,
Puosdamas atsiminimu sfera,
Tavo kunas manyje gyvens

Ir primins man tyra, svelnia siela,
Dar nesudrumsta aistros audru, –
Jos pasauli, paprasta ir miela.

Viena saules vasara prie juros
Man tapai regejimu sviesiu,
Lengvo eismo darnumu uzburus.