Витаутас Мачернис. Осени слова

Лайма Дебесюнене
Приходит осень по лугам цветущим,
По шороху листвы в лесах.
Холодным утром не поётся птицам
И не цветут цветы в лугах.

Какая неба синь! И голубые глазки
По вечерам печалят нас.
А в сердце собираются любовь и радость,
Записывая осени слова.

Уж скоро заблестят снежинки,
Не будет радостно в душе –
Ничто в сём мире не бывает вечным.
И ты не будешь вечным, человек.

Vytautas Macernis. Rudens zodziai

Ateina rudenys per pievu ziedus,
Per zalio misko lapelius.
Taip salta rytmeti, paukstelis nebegieda
Ir nebezydi ziedas, pilnas ir grazus.

Koks melynas dangus! Danguj akutes gailios
Kas vakara graudina mus.
Prisirenka sirdy daug ilgesio, daug meiles
Berasant rudenio zodzius.

Netrukus kris ant tako snaiges
Ir nebebus jau taip jauku –
Viskas pasauly viena karta baigias.
Kartu neamzinas ir tu – zmogus.