Бела Петерфиa Чаголи. Пригород

Лайма Дебесюнене
Bela Peterfia Сagolis. Priemiestis

(Ode slegiancioje atmosferoje neseniai apleistame Uipesto* namu kvartale)

Maza gatvele be zibintu ir merginos
Vienas ar du zingsniai – viskas baigta...
Siurksti, trumpa, padumavusi, nelygi
(tokia, kaip ir gyvenimas).

O mes pasukome i kita gatve,
Ten valkata susunka garsiai –

Mes pasilenkiame... o jis jau mires
Laikydamas  suduzusi varpeli saujoj.

Uipestas – Vengrijos miestas, 1950 metais prijungtas prie Budapesto ir tapes jo rajonu.

Bela Peterfia Cagolis – vyriausiasis literatrinio zurnalo „Szozat“ redaktorius.

Is vengru kalbos verte Laima Debesiuniene

***

Бела Петерфиa Чаголи. Пригород

(Ода в гнетущей атмосфере недавно заброшенного жилого комплекса в Уйпеште*)

Маленькая улица без фонарей, девушки
Один или два шага – и кончено всё в миг...
Неровная, грубая, короткая, дымная
(такая же, как наша жизнь).

На улицу другую мы свернули
Бродяга громко закричал –

Нагнулись мы... а он же умер
С разбитым колокольчиком в руках.

Уйпешт – город Венгрии, в 1950 году присоединённый к Будапешту и ставший его районом.

Бела Петерфиa Чаголи – главный редактор литературного журнала «Szozat».

С венгерского языка перевела Лайма Дебесюнене

***

Bela Peterfia Chagoli. Suburb

(Ode in the oppressive atmosphere of a recently abandoned housing estate in Uipest)

Small street without lights, with girls
One or two steps – and everything is over…
Bumpy, rough, smoky, short
(just like our life).

We turn into other street
Bachelor shouts loudly –

We're bowing… and he's already dead
With a broken bell in hand.

Uipest, a city of Hungary, was joined to Budapest in 1950 and became it's district.

Bela Peterfia Chagoli - editor-in-chief of the literary magazine „Szozat“.

Translated from Hungarian by Laima Debesiunene

***