Анна Тураносова-Абрас. Последняя нежная дрожь

Лайма Дебесюнене
Ana Turanosova-Abras. Jautrus ir ;velnus virpesys

O tos liudesio asaros karcios,
Nespejo atvesti ranka…
Aplink vandenys stovintys tvyro,
Ju nieks neisgers niekada…
Ir visai net ne praeiciai niuriai
Atleidimas ir liudesys,
O sirdziai, dalia nusivylusiai, –
Jautrus ir svelnus virpesys…

Анна Тураносова-Абрас. Последняя нежная дрожь

А слёзы такие горячие,
Рука не успела остыть...
Кругом только воды стоячие,
Которых вовек не испить…
И вовсе не тени минувшего
Прощаешь ты и признаёшь,
А сердцу, себя обманувшему, –
Последнюю нежную дрожь…